- niukinti
- niùkinti, -ina, -ino tr. 1. kumščioti, stumdyti, baksnoti: Juk jis ir savo žmoną niukina kumščiu į pašonę ir kur pataiko rš. Jonas vaikus tai niùkina ir niùkina Mrs. Lietuviai nieko nedrįso daryti, nenorėdami niukinti kaltus ir nekaltus S.Dauk. Atstrauk, ką gi tu čia man vis niukini alkūne! Dkk. | refl.: Ko niùkiniesi su vaikais lyg avinas VšR. 2. SD195, [K] raginti: Tik kitus niukini, o pati nė iš vietos rš. Kaimynė niukino jį, kad nueitų ir pats pasižiūrėtų, jei netikįs rš. Ot vaikas: niùkinau niùkinau visą rytą darban, o vos dabar išėjo Žž. Niùkink tu jį greičiau, ba jam trim dienom bus čia darbo! Ml. Rambų arklį niùkinti reikia J. Blogą arklį niukina ir niukina, kad greičiau važiuotų, o jis vis tiek neina Švnč. 3. žadinti, kelti: Niùkini niùkini iš to miego, tai kolei prisikels, kolei apsirengs Al. Paryčiais niekados jis nepasikelia – niùkysi niùkysi Gdl. 4. gerti, bizyti: Pienas šviežias – niùkyk Gs. 5. refl. važiuoti raginant arklį: Niukinkis čia dabar su ta stipena, gėda žmonėms į akis pažiūrėti rš. Kaži kas niùkinas vieškeliu Skr. \ niukinti; įniukinti; išniukinti; paniukinti; priniukinti; suniukinti
Dictionary of the Lithuanian Language.